kuo vaisiai ypatingi? kodėl verta valgyti vaisių? ar juose nėra daug cukraus?

tiesa. vaisiuose yra cukraus. 100 g apelsine yra apie 9 g cukraus, banane – 14 g. uogos paprastai yra mažiau saldžios, pvz., 100 g aviečių yra 4 g cukraus.

tačiau vaisiuose cukrus atsiranda natūraliai kartu su vitaminais, mineralais ir ląsteliena. pavyzdžiui, 100 g apelsine yra 66 proc. vitamino C rekomenduojamos dienos normos (RDN), banane yra 20 proc. kalio RDN, o avietėse – 23 proc. folio rūgšties. 100 g šių vaisių, įskaitant avietes, yra 1,7–3,7 g ląstelienos. be to, vaisiuose beveik nėra natrio ir sočiųjų riebalų.

nesuvalgau tiek vaisių, kiek turėčiau. kodėl nesijaučiu blogai?

visas svarbiausias maistingąsias medžiagas galima gauti iš kitų šaltinių, o ne iš vaisių. tačiau valgydami įvairų maistą iš skirtingų maisto grupių, įskaitant vaisius, lengviau pasieksite rekomenduojamą tam tikrų vitaminų ir mineralų dienos normą.

ligos užklumpa arba nusilpstama paprastai tuomet, kai naudingųjų medžiagų trūksta ilgesnį laiką, todėl gera savijauta nereiškia, kad jums netrūksta maistingųjų medžiagų.

vaisiai yra nuostabūs, nes jie natūraliai saldūs ir daugelio laikomi labai skaniais. dėl jų teikiamų maistingųjų medžiagų, ląstelienos, mažo natrio ir sočiųjų riebalų kiekio vaisiai puikiai pakeičia mažiau sveikus užkandžius, pvz., saldainius, sausainius, trapučius ir ledus.

dar svarbiau už vaisius yra daržovės. be to, jose kur kas mažiau kalorijų!

rekomenduojamą maistingųjų medžiagų dienos normą (RDN) galite gauti vietoj vaisių rinkdamiesi daržoves.

tačiau iš mitybos išbraukus konkrečią maisto grupę gali būti sunkiau gauti reikiamų mikroelementų.

tiesa, kad daržovės turi mažiau kalorijų nei vaisiai. žiūrint iš griežtos dietos požiūrio taško, vaisius verta iškeisti į daržoves.

jei, užuot suvalgę 250 g vaisių, suvalgysite 250 g daržovių, į jūsų organizmą pateks apie 50 kilokalorijų mažiau. antra vertus, jei vietoj 250 g užkandžių, pyragų ar saldainių suvalgysite 250 g vaisių, galite „sutaupyti“ beveik 1 000 kilokalorijų!

kuo fruktozė skiriasi nuo apdoroto cukraus?

fruktozė, kaip ir kitos cukraus rūšys, gali būti vartojama tiek apdorotu, tiek neapdorotu pavidalu.

daugelis saldėsių ir gėrimų saldinami daug fruktozės turinčiu kukurūzų sirupu, kuris yra itin apdorotos fruktozės šaltinis. vartojant apdorotą fruktozę ar kitos rūšies cukrų, galima gauti itin daug ir koncentruoto cukraus bei kalorijų, bet mažai mikroelementų ir ląstelienos.

jei vartosite natūraliai vaisiuose atsirandančią fruktozę, jūsų suvartojamo cukraus norma bus ne tokia koncentruota ir kartu gausite mikroelementų bei ląstelienos.

aš valgau tik žalią maistą. kur kas geriau valgyti neapdorotą vaisių.

tiesa. dėl vaisiuose esančių temperatūrai jautrių mikroelementų, pvz., vitamino C ir B, naudingiau valgyti neapdorotus vaisius.

tačiau pasterizavimo procesas nepaveikia ląstelienos, mineralų ir temperatūrai atsparių vitaminų (pvz., vitamino E). jis netgi naudingas, jei norite paįvairinti savo vaisių suvartojimą ir nusipirkti glotnutį parduotuvėje.

sumaišius vaisius (kaip „froosh“ glotnutyje sumaišomos sultys ir vaisiai), išskiriamos medžiagos, suardančios vitaminą C. jei glotnutis ar sultys neišgeriamos iš karto, vitamino C sumažėja.

tačiau kai glotnutis pasterizuojamas, šios medžiagos tampa neaktyvios ir vitamino C irimo procesas sustoja. (ši sąlyga taikoma ir polifenoliams, t. y. tam tikriems antioksidantams, tačiau to skelbti neleidžia ES reglamentas.)

be to, pasterizavimo metu sunaikinamos bakterijos, kurios sandėliuojant gali daugintis ir sugadinti glotnutį. taigi pasterizavimas yra priemonė, apsauganti glotnučius nenaudojant konservantų.

laikausi ketoninės dietos, todėl vaisių nevalgau.

kad smegenų veikla būtų normali, jūsų kūnas kasdien turi gauti 130 g angliavandenių iš bet kokio šaltinio.

suvalgyti angliavandeniai jūsų kūne virsta cukrumi, neatsižvelgiant į tai, ar jie gauti kaip sudėtiniai angliavandeniai, pvz., krakmolas, ar kaip paprastas cukrus, pvz., fruktozė.

bananuose yra didelis kiekis angliavandenių (22 g/100 g), todėl juos verta vartoti, jei reikia šių medžiagų. tačiau daugelyje vaisių yra mažiau nei 15 g angliavandenių (100 g), taip pat gaunate visus vaisiuose esančius vitaminus ir mineralus.

girdėjau, kad „froosh“ glotnutyje yra tiek cukraus, kiek „Coca-Cola“ skardinėje. ar tai tiesa?

palyginti su 10 g cukraus „Coca-Cola“ skardinėje, „froosh“ glotnučiuose yra nuo 9 iki 13 g cukraus.

tačiau šie produktai labai skirtingi. visas į „Coca-Cola“ patenkantis cukrus yra rafinuotas, o „froosh“ glotnučiuose visiškai nėra pridėtinio cukraus. natūralus cukrus gaunamas iš vaisių ir vaisių sulčių kartu su vitaminais, mineralais ir ląsteliena.

sultys nėra tokios vertingos kaip švieži vaisiai, nes jose nėra ląstelienos.

tiesa. sultyse yra mažiau mitybai svarbios ląstelienos nei vaisiuose, tačiau „froosh“ glotnutis yra sumaišytų vaisių ir vaisių sulčių derinys.

sultys reikalingos norint išgauti tinkamą gėrimo konsistenciją. jei jų nepiltume, gautume vaisių košę, tinkamą valgyti šaukštu. mūsų tikslas – panaudoti kuo daugiau vaisių, todėl 100 g „froosh“ glotnučio yra 0,3–1 g ląstelienos, atsižvelgiant į glotnučio rūšį.

tai galima palyginti su ląstelienos kiekiu, esančiu viename banane arba apelsine, nes 100 g vaisių yra 1,9 g ląstelienos.

ar tikrai išgerti „froosh“ glotnutį yra tiek pat naudinga, kiek suvalgyti visą šviežią vaisių?

išgerti „froosh“ glotnutį ir suvalgyti šviežią vaisių nėra tas pats. be sumaišytų vaisių, mūsų glotnučiuose įpilama tiek vaisių sulčių, kad gautume geriamąją konsistenciją. taip prarandame šiek tiek ląstelienos. pavyzdžiui, maždaug vieną trečiąją apelsinų ir mangų glotnučio sudaro obuolių ir apelsinų sultys, 100 g glotnučio yra 1,3 g ląstelienos.

jei sultis pakeistume tuo pačiu kiekiu atitinkamų vaisių, ląstelienos kiekis padidėtų iki 1,9 g.

siekdami išsaugoti produktų kokybę be konservantų, glotnučius atsargiai pasterizuojame. taip prarandama šiek tiek temperatūrai jautrių vitaminų, tačiau kiti vitaminai, mineralai ir ląsteliena nėra pastebimai paveikiami.

kodėl jūsų produktai nelaikomi ekologiškais?

mūsų produktuose naudojami aukščiausios kokybės vaisiai iš viso pasaulio. mums ypač svarbi prekyba su besivystančiomis šalimis, todėl užtikriname, kad bent 50 % vaisių gauname iš plantacijų besivystančiose šalyse. apie šią iniciatyvą galite plačiau paskaityti dalyje apie vaisių ūkius.

daugelis plantacijų, iš kurių perkame vaisius, yra nepriklausomų ūkininkų kooperatyvai, kuriuos sudaro šeimos, savo nedideliuose žemės lopinėliuose auginančios vaisius ir daržoves. nereikalaujame, kad vaisius jie augintų visiškai nenaudodami augalus saugančių medžiagų, nes tuomet kiltų rizika, kad jų derlių pražudys gyvūnai arba mikroorganizmai. šeimos liktų be pajamų, nes neturėtų ko parduoti.

kaip nustatote, kad jūsų produktuose nėra GMO ar pesticidų?

prieš gamindami „froosh“ produktus, atliekame vaisių mišinio testą, kad įsitikintume, jog nėra sveikatai pavojingo pesticidų kiekio. to reikalauja ES reglamentas.

aš ir taip valgau daug vaisių. ar verta vartoti ir „froosh“?

puiku, jei valgote daug vaisių!

jei suvartojate daug vaisių, neverta gerti papildomų vaisių glotnučių. tačiau jų gėrimas yra puikus būdas padidinti vaisių įvairovę. arba tai galbūt sveikesnis pasirinkimas už tai, ką vartotumėte vietoj glotnučio.